ig

1 ìg praep. su gen., dat. žr. 1 igi: 1. Kol nueisim ig ežero, tai ir išauš Vs. Traukdamas ig miesto srš. Lydėjau ig žaliai girelei TŽI149. 2. Ig vãkari nupjausim rugius Vs. Ig šiai dienai buvau sveikas Vs. 3. Šįmet viskas labai gerai užaugo, duonos turėsim ìg valiai Šn. Duoda avižų ig valiai, žada dukrai didžią dalį Lp. Ig valių̃ (ig vãliai) trobos draugei Lp.